Background: A medieval mummy known as the Blessed Antonio (Patrizi) is held in the church of Saints Peter and Paul at Monticiano, Sienna, central Italy.
Objectives: The aim of our investigation was to complete a biological profile of the subject, as well as to assess the impact of deterioration to the concerned remains.
Methods: As a follow-up of our bioanthropological, macroscopic approach, two of the samples taken underwent rehydration, fixation, desiccation, paraffin-embedding, and staining according to standard histological techniques applied to mummified remains.
Results: The body was determined to be that of an adult male, who showed some pathological changes such as dental calculus and what is suspected to be hallux valgus. The overall preservation of a skin sample revealed damage caused by a post-mortem infestation of insects, while a second, inner sample was identified as lung tissue, and revealed a case of anthracosis.
Conclusions: The Blessed Antonio was an adult male, who had poor dental hygiene and was likely exposed to smoke during his lifetime. Damage observed on the remains indicated that a conservation treatment was desirable for the future preservation of the body.
Įvadas: Viduramžių mumija, dar žinoma kaip Palaimintasis Antonio (Patrizi), laikoma Šventųjų Petro ir Pauliaus bažnyčioje Monticiano, Sienoje, centrinėje Italijoje.
Tikslai: Mūsų tyrimo tikslas buvo užbaigti biologinį subjekto profilį, taip pat įvertinti šių palaikų būklės pablogėjimą.
Metodai: Tęsiant bioantropologinį ir makroskopinį tyrimą du paimti mėginiai buvo rehidratuoti, fiksuoti, išdžiovinti, įdėti į parafiną ir nudažyti pagal standartinius histologinius metodus, taikomus mumifikuotoms liekanoms.
Rezultatai: Nustatyta, kad tai suaugusio vyro kūnas, turintis tam tikrų patologinių pokyčių, tokių kaip antai dantų akmenys, ir tai, kas, kaip įtariama, yra hallux valgus (iškrypęs pėdos kauliukas). Odos mėginio išsaugojimas atskleidė žalą, kurią po skrodimo sukėlė vabzdžių užkratas, o antrasis vidinis mėginys buvo identifikuotas kaip plaučių audinys ir atskleidė buvus antrakozės atvejį.
Išvados: Palaimintasis Antonio buvo suaugęs vyras, jo burnos higiena buvo labai prasta ir kuris galimai gyvenimo laikotarpiu buvo veikiamas dūmų. Žala, pastebėta ant palaikų, parodė, kad konservavimas buvo reikalingas kūnui išsaugoti ateityje.
Keywords: biological anthropology; mummies; palaeohistology; palaeopathology; relics.
Copyright © 2022 Dario Piombino-Mascali, Albert Zink, Frank Maixner. Published by Vilnius University Press.