Introduction: Intraductal papillary mucinous neoplasms (IPMNs) are the most frequent cystic pancreatic neoplasm. They derive from the main pancreatic duct or branch ducts.
Aim: This narrative review aims to present and compare the current guidelines on the management of IPMNs.
Materials and methods: We reviewed the most important scientific literature on the management of IPMNs.
Discussion: The clinical presentation of IPMNs is usually nonspecific; common symptoms are abdominal pain, weight loss, and jaundice. There are no sex differences, and the incidence increases with age. It is considered a premalignant lesion associated with synchronous or metachronous carcinomas. Multifocal sites within the pancreas and the presence of solid components, like mural nodules, are predictive factors for developing malignancy. Magnetic resonance imaging (MRI) is the imaging technique of choice. However, computed tomography (CT) and endoscopic ultrasound (EUS) with fine-needle aspiration (FNA) can also contribute to the diagnosis. Resection is the optimal treatment for IPMNs that arise from the main duct, while several indications are suggested for the surgery on IPMNs of branch ducts.
Conclusion: The decision on surgery is not always a simple task and should be based on high-risk features of the neoplasm. In any case, re-examination and follow-up are highly recommended.
Įvadas: Intraduktaliniai papiliniai mucininiai navikai (IPMN) yra dažniausios cistinės kasos neoplazmos, einančios nuo pagrindinio kasos latako ar nuo atšakinių latakų.
Tikslas: Šios apžvalgos tikslas yra pristatyti ir palyginti šiuolaikines gaires, kaip spręsti su IPMN susijusias situacijas.
Medžiaga ir metodai: Apžvelgėme svarbiausią mokslinę literatūrą, aptariančią IPMN situacijos sprendimus.
Aptarimas: Klinikinė IPMN raiška įprastai nepasižymi jokiomis išskirtinėmis savybėmis; bendrieji simptomai yra pilvo skausmas, svorio praradimas ir gelta. Dėl lyties skirtumo nepastebima. Kuo vyresnė populiacijos grupė, tuo dažniau jai pasireiškia IPMN. Tai yra laikoma ikivėžiniu sveikatos sutrikimu, susijusiu su sinchroninėmis ar metachroninėmis karcinomomis. Piktybiškumo prognostiniai veiksniai yra daugybiniai židiniai kasoje ir kietųjų komponentų, tokių kaip sienelių mazgeliai, apraiškos. Tokioje situacijoje optimali technika yra magnetinio rezonanso (MRI) tyrimas. Tačiau diagnozei nustatyti gali padėti ir kompiuterinė tomografija (CT) bei endoskopinis ultragarsas (EUS) su aspiracija smulkia adata (FNA). Rezekcija yra optimalus iš pagrindinio latako išsivysčiusiems IPMN gydyti, tačiau iš šoninių latakų išsivysčiusių IPMN gydymo operacijų pasirinkimui rekomenduojama atsižvelgti į keletą indikacijų.
Išvada: Apsispręsti dėl operacijos ne visada paprasta. Sprendimą reikėtų priimti, atsižvelgiant į didelio rizikos veiksnio neoplazmos savybes. Kad ir koks būtų priimtas sprendimas, labai rekomenduojama pakartotinė apžiūra ir tolesnis stebėjimas.
Keywords: diagnostic imaging; guidelines; resection.
Copyright © 2023 Daniel Paramythiotis, Eleni Karlafti, Georgia Fotiadou, Maria Charalampidou, Anestis Karakatsanis, Aristeidis Ioannidis, Antonios Michalopoulos. Published by Vilnius University Press.