Summary background: Since severe acute respiratory syndrome coronavirus 2 (SARS-CoV-2) first emerged, many articles have been published on airway management for coronavirus disease 2019 (COVID-19) patients. However, there is a lack of clear and concise conceptual framework for working with infected patients without respiratory failure undergoing general anaesthesia compared to noninfected patients. The aim of this article is to review current literature data on new challenges for anaesthesia providers, compare standard airway management techniques protocols with new data, and discuss optimisation potential.
Materials and methods: Literature search was performed in Google Scholar and PubMed databases using these keywords and their combinations: anaesthesia, preoxygenation, airway management, difficult airway, SARS-CoV-2, COVID-19. The following nonsystematic review is based on a comprehensive literature search of available data, wherein 41 articles were chosen for detailed analysis. Summarised and analysed data are presented in the article.
Results: SARS-CoV-2 has unique implications for airway management techniques in patients without respiratory failure undergoing general anesthesia. Main differences with the standard practice include: institutional preparedness, team composition principles, necessary skills, equipment, drugs, intubation and extubation strategies. Failed or difficult intubation is managed with predominance of emergency front of neck access (FONA) due to increased aerosol generation.
Conclusions: Airway management techniques in COVID-19 patients without respiratory failure are more challenging than in noninfected patients undergoing general anaesthesia. Safe, accurate and swift actions avoid unnecessary time delay ensuring the best care for patients, and reduce risk of contamination for staff. Appropriate airway strategy, communication, minimisation of time for aerosol generating procedures and ramped-up position aid to achieve these goals. During the pandemic, updated available literature data may change clinical practice as new evidence emerges.
Santrauka. Įvadas.: Nuo sunkaus ūminio kvėpavimo sindromo koronaviruso 2 (SARS-CoV-2) atsiradimo buvo publikuota daug straipsnių apie COVID-19 sergančių pacientų kvėpavimo takų valdymą. Tačiau vis dar trūksta aiškios ir glaustos darbo su infekuotais pacientais be kvėpavimo nepakankamumo taikant bendrąją anesteziją, palyginti su neinfekuotais pacientais, koncepcijos. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti dabartinius literatūros duomenis apie naujus iššūkius, su kuriais susiduria gydytojai anesteziologai, palyginti standartinių kvėpavimo takų valdymo technikų protokolus su naujais duomenimis ir aptarti darbo optimizavimo galimybes.Medžiaga ir metodai.: Literatūros paieška buvo atlikta „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazėse, vartojant šiuos raktinius žodžius ir jų derinius: anestezija, preoksigenacija, kvėpavimo takų valdymas, sunkūs kvėpavimo takai, SARS-CoV-2, COVID-19. Po peržiūros, pagrįstos prieinamų duomenų literatūros paieška, išsamiai analizei buvo pasirinktas 41 straipsnis. Apibendrinta ir išanalizuota medžiaga pateikiama šiame straipsnyje.Rezultatai.: SARS-CoV-2 turi unikalią reikšmę parenkant kvėpavimo takų valdymo techniką pacientams be kvėpavimo nepakankamumo taikant bendrąją anesteziją. Pagrindiniai skirtumai, palyginti su standartine praktika, apima: bendrą pasirengimą, komandos sudėties principus, reikalingus įgūdžius, įrangą, vaistus, intubacijos ir ekstubacijos strategijas. Nepavykusi ar sunki intubacija yra valdoma atliekant skubią priekinę kaklo prieigą (FONA) dėl padidėjusios aerozolių generavimo rizikos.Išvados: COVID-19 pacientų, kuriems nėra kvėpavimo nepakankamumo, kvėpavimo takų valdymo technikos yra sudėtingesnės, palyginti su neinfekuotais pacientais, kuriems taikoma bendroji anestezija. Saugūs, tikslūs ir greiti veiksmai leidžia išvengti nereikalingo delsimo, užtikrinama geriausia pacientų priežiūra ir mažėja darbuotojų užsikrėtimo rizika. Tinkama kvėpavimo takų valdymo strategija, bendravimas komandoje, aerozolius generuojančių procedūrų trukmės mažinimas ir taikoma pakeltos galvos padėtis padeda pasiekti šiuos tikslus. Pandemijos metu atnaujinti turimi literatūros duomenys gali keisti klinikinę praktiką atsiradus naujų mokslo įrodymų.Raktiniai žodžiai: anestezija, preoksigenacija, kvėpavimo takų valdymas, sudėtingi kvėpavimo takai, SARS-CoV-2, COVID-19.
Keywords: COVID-19; SARS-CoV-2; airway management; anaesthesia; difficult airway; preoxygenation.
Copyright © 2021 Milda Grigonytė, Agnė Kraujelytė, Elija Januškevičiūtė, Giedrius Šėmys, Greta Bružytė-Narkienė, Oresta Kriukelytė, Eglė Kontrimavičiūtė, Nomeda Rima Valevičienė.