Introduction: End-of-life decisions are often time consuming and difficult for everyone involved. In some of these cases extracorporeal life support systems could potentially be used not only as a bridge to treatment but as a tool to buy time to allow patient's participation in decision making and to avoid further futile invasive procedures.
Case report: A previously healthy 53-year-old female patient presented with respiratory failure of unknown cause. In the course of treatment her condition was deemed irreversible and the only option for any chance of long-term survival was a lung transplant. During this whole time the patient's condition was managed with extracorporeal carbon dioxide removal system (ECCO2R). She remained compos mentis and expressed the wish to stop all the treatment as the option of lung transplant was not acceptable to her. Treatment was withdrawn and she passed away.
Discussion: In cases of end-of-life decisions, time can play an essential role. Even though extracorporeal life support systems have been conceptualised to be a bridge to treatment, they could be beneficial in a situation when time is needed to make a decision. ECCO2R has been used as a treatment method in different settings, however, in this case it served as a tool to maintain the patient alive and conscious for a sufficient time for her to participate in decision making.
Conclusions: Our case report demonstrated that ECCO2R could serve as a bridge to decision in situations when time is limited and the decisions that need to be made are difficult.
SantraukaĮžanga. Gyvenimo pabaigos sprendimai dažnai sunkūs ir yra ribojami laiko. Kai kada ekstrakorporinės gyvybės palaikymo sistemos galėtų būti taikomos ne kaip priemonės pratęsti gydymą, tačiau kaip laikas priimti sprendimus dalyvaujant pacientui, kad būtų išvengiama tolimesnių beprasmių invazinių procedūrų.Klinikinis atvejis. Į gydymo įstaigą kreipėsi 53 metų moteris, ji skundėsi ūmiu kvėpavimo nepakankamumu. Pacientei buvo nustatytas nepagydomas plaučių pažeidimas. Vienintelis išgyvenamumą galintis užtikrinti gydymo būdas buvo plaučių transplantacija. Kol buvo atliekama diagnostika ir svarstomos gydymo galimybės, pacientės gyvybę palaikė ekstrakorporinė anglies dioksido šalinimo sistema (ECCO2R), todėl ji visą laiką išliko sąmoninga. Sužinojusi apie gydymo perspektyvas bei plaučių transplantacijos būtinybę, pacientė atsisakė gydymo. Nutraukus gydymą ji mirė.Diskusija. Priimant gyvenimo pabaigos sprendimus laikas yra labai svarbus. Nors ekstrakorporinės gyvybės palaikymo sistemos buvo kurtos kaip priemonės pratęsti gyvenimą, jos taip pat galėtų būti naudingos, kai reikia laiko priimti sprendimus. ECCO2R taikytas kaip gydymo metodas įvairiose situacijose, tačiau šiuo atveju jis buvo kaip priemonė, padėjusi išlaikyti pacientę gyvą bei sąmoningą, kad ji pati priimtų savo gyvenimo kokybę ar baigtį lemiančius sprendimus.Išvados. Šis klinikinis atvejis parodo, kaip ECCO2R gali būti taikoma kaip priemonė pratęsti gyvenimą sudėtingose situacijose, kai trūksta laiko, o gyvenimo perspektyvą lemiantys sprendimai yra sunkūs.Raktažodžiai: gyvenimo pabaigos sprendimai, ekstrakorporinės sistemos, ECCO2R, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.
Keywords: ECCO2R; end of life; extracorporeal support; respiratory failure.