Background: High-flow nasal oxygen therapy (HFNOT) therapy has been increasingly used in patients with acute hypoxemic (Type I) respiratory failure (RF). Meanwhile indications and clinical effectiveness of HFNOT in patients with hypercapnic (Type II) RF remain controversial. The aim of our study was to evaluate the outcomes of primary HFTNOT in patients with hypoxemic and hypercapnic RF.
Materials and methods: We conducted a retrospective observational study of patients diagnosed with severe community acquired pneumonia (CAP), who required HFNC oxygen therapy for hypoxemia. Primary end-point was intubation or escalation to NIV rate after HFNOT. The secondary endpoint was the 30-day mortality after an admission regardless of the cause.
Results: Analysis was conducted on all 51 (n = 51) patients. Of these, 32 (63%) were diagnosed with Type I RF and 19 (37%) with Type II RF. The partial pressure of arterial carbon dioxide (PaCO2) in Type I RF patients was 34.05 mmHg at admission and decreased to 33.07 mmHg after 1 hour of HFNOT. In patients with Type II RF PaCO2 decreased from 56.47 to 54.97 mmHg. In Type I RF successful outcome was achieved in 25 patients (78%) compared to 11 patients (58%) with Type II RF. Escalation was required in seven patients with Type I RF and eight patients in Type II group. There were no mortalities in our population group.
Conclusions: Our data suggest that HFNOT can be effectively used in Type I and Type II RF. Clinicians should be cautious identifying patients at risk of escalation. A larger population group study is needed to identify predictors of HFNOT failure.
SantraukaĮvadas. Didelės tėkmės deguonies terapija (DTDT) vis plačiau naudojama ūmaus hipokseminio (I tipo) kvėpavimo nepakankamumo (KN) gydymui. Tačiau DTDT efektyvumas gydant hiperkapninį arba II tipo KN lieka kontraversiškas.Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų su hipokseminiu ir hiperkapniniu kvėpavimo nepakankamumu po DTDT prognozes.Objektas ir metodai. Retrospektyvinis observacinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota pneumonija ir taikytas gydymas DTDT. Tyrimo metu buvo renkami pirminiai duomenys apie paciento būklės ir kraujo dujų parametrų dinamiką praėjus vienai valandai po DTDT taikymo. Intubacijos bei 30 dienų mirštamumo dažnis vertinti kaip antrinės išeitys.Rezultatai. Į tyrimą įtrauktas 51 pacientas. 32 (63 %) buvo nustatytas I tipo KN ir 19 (37 %) II tipo KN. Pradinis PaCO2 I KN grupėje buvo 34,05 mmHg ir sumažėjo iki 33,07 mmHg, praėjus 1 val. po DTDT taikymo. II KN grupės pacientų PaCO2 atitinkamai sumažėjo nuo 56,47 iki 54,97 mmHg. DTDT buvo dažniau sėkminga I KN grupėje – 25 pacientams (78 %), o II KN grupėje – 11 pacientų (58 %). Kvėpavimo funkcijos palaikymo reikėjo septyniems pacientams iš I KN ir aštuoniems iš II KN grupių. Mirusių ligonių abiejose grupėse nebuvo.Išvados. Tyrimo duomenimis, DTDT gali būti efektyviai naudojama I ir II tipų kvėpavimo nepakankamumo atvejais. Būtina laiku įvertinti pacientų, kuriems būtini kiti ventiliacijos būdai, būkles. Veiksnius, susijusius su nesėkminga DTDT, būtina identifikuoti atliekant didesnės apimties tyrimus.Raktažodžiai: didelės tėkmės deguonies terapija, kvėpavimo nepakankamumas, ne-invazinė ventiliacija.
Keywords: high flow oxygen therapy; non-invasive ventilation; respiratory failure.