Background: The data on long-term outcomes for elderly patients with coronary artery disease who undergo invasive treatment is limited. This study aimed to assess long-term outcomes and risk factors for patients over 80 years of age who underwent revascularisation.
Methods: This single-centre retrospective study included ≥80-year-old patients who underwent coronary angiography between 2012 and 2014. Among 590 study patients, 411 patients had significant angiographic changes and had either a percutaneous coronary intervention (PCI) or coronary artery bypass grafting (CABG) performed. Baseline patient characteristics, including demographics, comorbidities, survival to hospital discharge, and long term mortality were analysed. Three-year mortality was assessed.
Results: Three hundred sixty-nine (89.8%) patients underwent PCI and in 42 (10.2%) CABG was performed. Significant differences between groups were detected in heart failure (PCI - 51.2% vs. CABG - 78.6%; p = 0.001), previous CABG (11.4% vs. 0%; p = 0.014), cardiogenic shock (12.2% vs. 0%; p = 0.008). Hospital mortality rate in the PCI group - 10.6%, CABG - 7.1%; p = 0.787. A median 3-year survival rate in the PCI group - 66.1%, CABG - 66.7%; p = 1.000. Chronic heart failure (OR 2.442; 95% CI: 1.530-3.898, p < 0.001), atrial fibrillation (OR 0.425; 95% CI: 0.261-0.692, p < 0.001), cardiogenic shock (OR 0.120; 95% CI: 0.054-0.270, p = 0.001), and LMCA stenosis (OR 2.104; 95% CI: 1.281-3.456, p = 0.003) were identified as independent 3-year all-cause mortality predictors in multivariate regression analysis.
Conclusions: There was no significant difference in hospital mortality and survival rates between elderly patients who underwent PCI or CAGB. The majority of elderly patients underwent a PCI and these patients appeared to experience cardiogenic shock more frequently.
SantraukaĮvadas. Mokslinėje literatūroje trūksta duomenų apie ilgalaikius rezultatus gydant senyvo amžiaus pacientus su reikšminga koronarine širdies liga, kuriems atliekama perkutaninė koronarinė intervencija (PKI) arba aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija (AKJO). Šios studijos tikslas buvo įvertinti vyresnių nei 80 metų pacientų, kuriems atlikta revaskuliarizacija, gydymo rezultatus ir rizikos veiksnius.Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo vyresni nei 80 metų pacientai, kuriems atlikta koronarinė angiografija 2012–2014 metais. Iš 590 pacientų 411-ai buvo nustatyti reikšmingi angiografiniai pakitimai ir atlikta PKI arba AKJO. Vertinti demografiniai parametrai, gretutinės ligos, mirštamumas ligoninėje iki hospitalizacijos pabaigos ir ilgalaikis trejų metų išgyvenamumas.Rezultatai. 369-iems (89,8 %) pacientams atlikta PKI, o 42-iems (10,2 %) – AKJO. Reikšmingi skirtumai tarp grupių buvo nustatyti vertinant širdies nepakankamumo (PKI – 51,2 % vs. AKJO – 78,6 %; p = 0,001), anksčiau atliktos AKJO (11,4 % vs. 0 %; p = 0,014), kardiogeninio šoko (12,2 % vs. 0 %; p = 0,008) dažnius. Mirštamumas ligoninėje iki išrašymo PKI grupėje siekė 10,6 %, AKJO – 7,1 %; p = 0,787. Trejų metų išgyvenamumo dažnių mediana PKI grupės – 66,1 %, AKJO – 66,7 %; p = 1,000. Lėtinis širdies nepakankamumas (ŠS 2,442; 95 % PI: 1,530–3,898; p < 0,001), prieširdžių virpėjimas (ŠS 0,425; 95 % PI: 0,261–0,692; p < 0,001), kardiogeninis šokas (ŠS 0,120; 95 % PI: 0.054–0,270; p = 0,001) ir kairės vainikinės arterijos kamieno stenozė (ŠS 2,104; 95 % PI: 1,281–3,456; p = 0,003) buvo nustatyti kaip nepriklausomi trejų metų mirštamumo rizikos veiksniai daugiaveiksnėje regresinėje analizėje.Išvados. Vertinant mirštamumą ligoninėje ir išgyvenamumo dažnius nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp senyvo amžiaus pacientų, kuriems atlikta PKI ir AKJO. Didžiajai daliai vyresnio amžiaus pacientų atlikta PKI ir jiems buvo dažniau diagnozuojamas kardiogeninis šokas.Raktažodžiai: perkutaninė koronarinė intervencija, aortokoronarinių jungčių suformavimo operacija, koronarinė širdies liga, vyresnio amžiaus pacientai.
Keywords: coronary artery bypass grafting; coronary artery disease; octogenarians; percutaneous coronary intervention.