Risk factors of developing the hungry bone syndrome after parathyroidectomy for primary hyperparathyroidism

Acta Med Litu. 2018;25(1):45-51. doi: 10.6001/actamedica.v25i1.3703.

Abstract

Background: Around 13% of patients undergoing parathyroidectomy for primary hyperparathyroidism (PHPT) postoperatively develop a condition known as the hungry bone syndrome (HBS). Although the condition is quite prevalent, the research in this field is very limited. The aim of our study was to determine possible risk factors of developing HBS after parathyroidectomy for PHPT.

Materials and methods: In this study we enrolled patients who underwent parathyroidectomy for PHPT from January 2005 to December 2016 and performed a retrospective analysis. We used the definition of HBS as hypocalcaemia with normal or elevated PTH values. Patients were divided into two groups by the postoperative HBS prevalence: patients with postoperative HBS and those without postoperative HBS.

Results: In all, 94 patients were included into the final analysis. We found that patients who developed HBS more often underwent parathyroidectomies simultaneously with a thyroid surgery, underwent longer operations (73.9 ± 41.7 vs. 102.4 ± 44.8 minutes; p = 0.001), and had heavier parathyroid glands removed (0.6 (0.3-8.0) vs. 0.8 (0.15-14.0) g; p = 0.041). Also, these patients had higher preoperative PTH values (15.3 (6.1-63.7) vs. 22.4 (9.2-47.8) pmol/l; p = 0.003). From the ROC curve of the preoperative PTH values and the development of the hungry bone syndrome (AUC = 0.721 (95% CI 0.59-0.85); p = 0.003) we found a 45 pmol/l PTH cut-off value that shows a 90% tendency to develop postoperative HBS.

Conclusions: Patients undergoing longer parathyroidectomies and those with heavier removed parathyroid glands tend to develop HBS. A preoperative PTH value higher than 45 pmol/l determines an over 90% risk of developing HBS.

SantraukaĮvadas. Apie 13 % pacientų po prieskydinių liaukų operacijų dėl pirminio hiperparatiroidizmo vystosi vadinamasis alkanų kaulų sindromas (AKS). Nors tai pakankamai dažnai pasitaikanti būklė, tačiau tyrimų šioje srityje atlikta nedaug. Mūsų tyrimo tikslas buvo įvertinti rizikos veiksnius, lemiančius AKS išsivystymą po prieskydinių liaukų operacijų dėl pirminio hiperparatiroidizmo.Tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukėme pacientus, kuriems nuo 2005 m. sausio iki 2016 m. gruodžio mėn. buvo atliktos prieskydinių liaukų operacijos dėl pirminio hiperparatiroidizmo, ir atlikome retrospektyvinę analizę. AKS apibrėžėme kaip hipokalcemiją esant normaliai arba padidėjusiai parathormono koncentracijai. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: (1) po operacijos pasireiškė AKS; (2) AKS nebuvo stebėtas.Rezultatai. Galutiniame tyrime dalyvavo 94 pacientai. Nustatėme, kad pacientams, kuriems po operacijos vystėsi AKS, dažniau buvo atliktos simultaninės prieskydinių liaukų ir skydliaukės operacijos, taip pat jų operacijos truko ilgiau (73,9 ± 41,7 vs. 102,4 ± 44,8 minutės; p = 0,001), pašalintos prieskydinės liaukos buvo sunkesnės (0,6 (0,3–8,0) vs. 0,8 (0,15–14,0) g; p = 0,041), be to, jie turėjo didesnę parathormono koncentraciją kraujyje (15,3 (6,1–63,7) vs. 22,4 (9,2–47,8) pmol/l; p = 0,003). Atlikę ROC analizę tarp priešoperacinės PTH koncentracijos ir AKS vystymosi (AUC = 0,721 (95 % CI 0,59–0,85); p = 0,003), nustatėme ribinę 45 pmol/l reikšmę. Esant šiai reikšmei, 90 % pacientų vystosi pooperacinis AKS.Išvados. Atliekant ilgesnes prieskydinių liaukų operacijas, taip pat esant sunkesnės būklės patologinei prieskydinei liaukai, pacientams kyla didesnė pooperacinio AKS rizika. Esant 45 pmol/l priešoperacinio parathormono koncentracijai, net 90 % pacientų gresia pooperacinis AKS.Raktažodžiai: alkanų kaulų sindromas, pirminis hiperparatiroidizmas, prieskydinių liaukų operacija, prieskydinių liaukų adenoma.

Keywords: hungry bone syndrome; parathryroid adenoma; parathyroidectomy; primary hyperparathyroidism.