Background: Malnutrition (MN) is prevalent in cardiac surgery, but there are no specific preoperative risk factors of MN. The aim of this study is to assess the clinically relevant risk factors of MN for cardiac surgery patients.
Materials and methods: The nutritional state of the patients was evaluated one day prior to surgery using a bioelectrical impedance analysis phase angle (PA). Two groups of patients were generated according to low PA: malnourished and well nourished. Risk factors of MN were divided into three clinically relevant groups: psychosocial and lifestyle factors, laboratory findings and disease-associated factors. Variables in each different group were entered into separate multivariate logistic regression models.
Results: A total of 712 patients were included in the study. The majority of them were 65-year old men after a CABG procedure. Low PA was present in 22.9% (163) of patients. The analysis of disease-related factors of MN revealed the importance of heart functions (NYHA IV class OR: 3.073, CI95%: 1.416-6.668, p = 0.007), valve pathology (OR: 1.825, CI95%: 1.182-2.819, p = 0.007), renal insufficiency (OR: 4.091, CI95%: 1.995-8.389, p < 0.001) and body mass index (OR: 0.928, CI95%: 0.890-0.968, p < 0.001). Laboratory values related to MN were levels of haemoglobin (OR: 0.967, CI95%: 0.951-0.983, p < 0.001) and C-reactive protein (OR: 1.015, CI95%: 1.002-1.028, p = 0.0279). The lifestyle variables that qualified as risk factors concerned the intake of food (OR: 3.030, CI95%: 1.353-6.757, p = 0.007) and mobility (OR: 2.770, CI95%: 1.067-7.194, p = 0.036).
Conclusions: MN risk factors comprise three different clinical groups: psychosocial and lifestyle factors, laboratory findings and disease-associated factors. The patients who are most likely to be malnourished are those with valve pathology, severe imparted heart function, insufficient renal function and high inflammatory markers. Also these patients have decreased mobility and food intake.
Santrauka Darbo tikslas. Nors mitybos nepakankamumo (MN) dažnis tarp kardiochirurginių pacientų yra didelis, nėra nustatyta specifinių ir kliniškai reikšmingų priešoperacinių MN rizikos veiksnių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti priešoperacinius kardiochirurginių pacientų mitybos nepakankamumo rizikos veiksnius. Metodika. Dieną prieš operaciją pacientų mitybos būklė įvertinta naudojant bioelektrinio impedanso analizės metu gautą fazės kampą (FK). Pacientai suskirstyti į dvi grupes atsižvelgiant į FK reikšmę: nepakankamos ir pakankamos mitybos. Priešoperacinio MN rizikos veiksniai buvo suskirstyti į tris grupes: psichosocialiniai ir gyvenimo būdo, laboratoriniai rodikliai ir su liga susiję priežastys. Į šias grupes patekę rizikos sukėlėjai išanalizuoti taikant tris atskiras daugiaveiksnes pažangesnes logistines regresines analizes, nustatyti kiekvienos grupės reikšmingi MN rizikos veiksniai. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 712 pacientų, dauguma jų buvo 65 metų vyrai, kuriems atlikta apeinamųjų koronarinių jungčių operacija. Žemas FK nustatytas 22,9 % (163) pacientų. Su liga susijusių MN rizikos svarbiausi veiksniai: NYHA IV klasės širdies nepakankamumas (OR: 3,073; CI95 %: 1,416–6,668; p = 0,007), vožtuvų patologija (OR: 1,976; CI95 %: 1,292–3,030; p = 0,002), inkstų funkcijos nepakankamumas (OR: 4,505; CI95 %: 2,232–9,091; p < 0,001) ir kūno masės indeksas (OR: 0,928; CI95 %: 0,890–0,968; p < 0,001). Laboratoriniai rodikliai, susiję su MN: hemoglobinas (OR: 0,967; CI95 %: 0,951–0,983; p < 0,001) ir C reaktyviojo baltymo koncentracijos (OR: 1,015; CI95 %: 1,002–1,0280; p = 0,028). Svarbiausi psichosocialinių ir gyvenimo būdo parametrai – sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis (OR: 3,030; CI95 %: 1,353–6,757; p = 0,007) ir mobilumas (OR: 2,770; CI95 %: 1,067–7,1940; p = 0,036). Išvados. MN rizikos veiksniai pasiskirsto į tris kliniškai svarbias grupes: psichosocialiniai ir gyvenimo būdo, laboratoriniai rodikliai ir su liga susiję priežastys. Pacientai, labiausiai linkę į mitybos nepakankamumą, turėjo širdies vožtuvų patologiją, sutrikusį širdies funkcinį pajėgumą (NYHA IV klasės), inkstų funkcijos nepakankamumą ir padidėjusias uždegiminių markerių koncentracijas. Taip pat buvo sumažėjęs šių pacientų mobilumas ir maisto kiekio suvartojimas. Raktažodžiai: mitybos nepakankamumas, kardiochirurgija, fazės kampas, bioelektrinio impedanso analizė, pooperacinės pasekmės.
Santrauka Darbo tikslas. Nors mitybos nepakankamumo (MN) dažnis tarp kardiochirurginių pacientų yra didelis, nėra nustatyta specifinių ir kliniškai reikšmingų priešoperacinių MN rizikos veiksnių. Šio tyrimo tikslas – nustatyti priešoperacinius kardiochirurginių pacientų mitybos nepakankamumo rizikos veiksnius. Metodika. Dieną prieš operaciją pacientų mitybos būklė įvertinta naudojant bioelektrinio impedanso analizės metu gautą fazės kampą (FK). Pacientai suskirstyti į dvi grupes atsižvelgiant į FK reikšmę: nepakankamos ir pakankamos mitybos. Priešoperacinio MN rizikos veiksniai buvo suskirstyti į tris grupes: psichosocialiniai ir gyvenimo būdo, laboratoriniai rodikliai ir su liga susiję priežastys. Į šias grupes patekę rizikos sukėlėjai išanalizuoti taikant tris atskiras daugiaveiksnes pažangesnes logistines regresines analizes, nustatyti kiekvienos grupės reikšmingi MN rizikos veiksniai. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 712 pacientų, dauguma jų buvo 65 metų vyrai, kuriems atlikta apeinamųjų koronarinių jungčių operacija. Žemas FK nustatytas 22,9 % (163) pacientų. Su liga susijusių MN rizikos svarbiausi veiksniai: NYHA IV klasės širdies nepakankamumas (OR: 3,073; CI95 %: 1,416–6,668; p = 0,007), vožtuvų patologija (OR: 1,976; CI95 %: 1,292–3,030; p = 0,002), inkstų funkcijos nepakankamumas (OR: 4,505; CI95 %: 2,232–9,091; p < 0,001) ir kūno masės indeksas (OR: 0,928; CI95 %: 0,890–0,968; p < 0,001). Laboratoriniai rodikliai, susiję su MN: hemoglobinas (OR: 0,967; CI95 %: 0,951–0,983; p < 0,001) ir C reaktyviojo baltymo koncentracijos (OR: 1,015; CI95 %: 1,002–1,0280; p = 0,028). Svarbiausi psichosocialinių ir gyvenimo būdo parametrai – sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis (OR: 3,030; CI95 %: 1,353–6,757; p = 0,007) ir mobilumas (OR: 2,770; CI95 %: 1,067–7,1940; p = 0,036). Išvados. MN rizikos veiksniai pasiskirsto į tris kliniškai svarbias grupes: psichosocialiniai ir gyvenimo būdo, laboratoriniai rodikliai ir su liga susiję priežastys. Pacientai, labiausiai linkę į mitybos nepakankamumą, turėjo širdies vožtuvų patologiją, sutrikusį širdies funkcinį pajėgumą (NYHA IV klasės), inkstų funkcijos nepakankamumą ir padidėjusias uždegiminių markerių koncentracijas. Taip pat buvo sumažėjęs šių pacientų mobilumas ir maisto kiekio suvartojimas. Raktažodžiai: mitybos nepakankamumas, kardiochirurgija, fazės kampas, bioelektrinio impedanso analizė, pooperacinės pasekmės.
Keywords: bioelectrical impedance analysis; cardiac surgery; malnutrition; phase angle; post-operative outcomes.