Background. The aim of this study was to evaluate radiation therapy (RT) productivity, capacity, and cost in Lithuania. Materials and methods. An electronic questionnaire was prepared and sent to the country's RT centres. The data was collected for the years 2011-2014. The early data of the RT infrastructure was obtained from the QUARTS Project (2001). Results. In Lithuania the external beam RT was applied to 32.6% of new cancer cases (non-melanomatous skin cancer and benign conditions were excluded). In 2014, RT was more frequently applied for breast and prostate carcinomas, 23 and 20%, respectively. The country owned 11 units of linear accelerators (linacs) and this accounts for 3.7 linacs per one million population. 3D conformal RT is the standard approach in all four RT centres in Lithuania. IMRT practices were established in three centers and VMAT or stereotactic RT in two of them. 73% of linacs were capable of IGRT, while only 27% were equipped with CBCT. The average linac workload was 567 patients per year and showed a 10% decrease compared with the 2011 data. During a ten-year period, the average cost per patient for RT treatment increased 7.6 times - from EUR 129 to 974. The reimbursement system in Lithuania is not favourable for application of RT. Conclusions. During the recent thirteen years, RT services in Lithuania have dramatically improved, but we are still behind the average of European countries and benchmark rates. It is important to continue optimising the efficiency of RT services, and further evidence-based studies on RT infrastructure assessment and planning are needed.
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos spindulinės terapijos (ST) pajėgumus, produktyvumą ir išlaidas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Parengtas ir į visus šalies ST centrus išsiųstas elektroninis klausimynas. Rinkti ir pateikiami 2011–2014 m. duomenys. Ankstesni duomenys apie ST infrastruktūrą buvo gauti iš QUARTS projekto (2001 m.). Rezultatai. 32,6 % naujai diagnozuotų onkologinių atvejų gavo išorinį ST gydymą (išskyrus nemelanominio odos vėžio ir gerybinius onkologinius atvejus). 2014 m. ST dažniausiai taikyta krūties ir prostatos vėžiui gydyti – atitinkamai 23 ir 20 %. Šalyje veikė 11 linijinių greitintuvų (LG), t. y. 1 mln. gyventojų teko 3,7 LG. Visuose keturiuose Lietuvos ST centruose taikomas standartinis metodas – 3D konforminė ST. IMRT buvo taikoma trijuose centruose, volumetriškai moduliuoto intensyvumo ST ir stereotaktinė ST – dviejuose. Nors 73 % LG turėjo IGRT galimybę, bet tik 27 % LG turėjo kūginio pluošto kompiuterinius tomografus. Su vienu LG per 2014 m. vidutiniškai buvo gydoma 567 pacientų. LG apkrova, palyginti su 2011 m. duomenimis, sumažėjo 10 %. ST gydymo išlaidos vienam pacientui per dešimt metų išaugo 7,6 karto – nuo 129 iki 974 Eur, tačiau gydymo kompensavimo sistema Lietuvoje nepalanki taikyti spindulinę terapiją – gydymo įstaigos, taikydamos šį metodą, patiria finansinių nuostolių. Išvados. Per pastaruosius 13 metų Lietuvos ST paslaugos pagerėjo, tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos šalių vidurkio ir standartų. Todėl būtina tęsti ST paslaugų optimizaciją ir pradėtus mokslinius tyrimus vertinant ir planuojant ST infrastruktūrą. Raktažodžiai: spindulinė terapija Lietuvoje, taikymo dažnis, įranga, apkrova, išlaidos.
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos spindulinės terapijos (ST) pajėgumus, produktyvumą ir išlaidas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Parengtas ir į visus šalies ST centrus išsiųstas elektroninis klausimynas. Rinkti ir pateikiami 2011–2014 m. duomenys. Ankstesni duomenys apie ST infrastruktūrą buvo gauti iš QUARTS projekto (2001 m.). Rezultatai. 32,6 % naujai diagnozuotų onkologinių atvejų gavo išorinį ST gydymą (išskyrus nemelanominio odos vėžio ir gerybinius onkologinius atvejus). 2014 m. ST dažniausiai taikyta krūties ir prostatos vėžiui gydyti – atitinkamai 23 ir 20 %. Šalyje veikė 11 linijinių greitintuvų (LG), t. y. 1 mln. gyventojų teko 3,7 LG. Visuose keturiuose Lietuvos ST centruose taikomas standartinis metodas – 3D konforminė ST. IMRT buvo taikoma trijuose centruose, volumetriškai moduliuoto intensyvumo ST ir stereotaktinė ST – dviejuose. Nors 73 % LG turėjo IGRT galimybę, bet tik 27 % LG turėjo kūginio pluošto kompiuterinius tomografus. Su vienu LG per 2014 m. vidutiniškai buvo gydoma 567 pacientų. LG apkrova, palyginti su 2011 m. duomenimis, sumažėjo 10 %. ST gydymo išlaidos vienam pacientui per dešimt metų išaugo 7,6 karto – nuo 129 iki 974 Eur, tačiau gydymo kompensavimo sistema Lietuvoje nepalanki taikyti spindulinę terapiją – gydymo įstaigos, taikydamos šį metodą, patiria finansinių nuostolių. Išvados. Per pastaruosius 13 metų Lietuvos ST paslaugos pagerėjo, tačiau vis dar atsiliekame nuo Europos šalių vidurkio ir standartų. Todėl būtina tęsti ST paslaugų optimizaciją ir pradėtus mokslinius tyrimus vertinant ir planuojant ST infrastruktūrą. Raktažodžiai: spindulinė terapija Lietuvoje, taikymo dažnis, įranga, apkrova, išlaidos.
Keywords: cost; equipment; radiotherapy in Lithuania; utilization rate; workload.