Background: Since the start of the pandemic with SARS-CoV-2 virus, very little data was known about clinical features and outcomes of COVID-19 in children and adolescents not only in Lithuania, but also in other European countries. This study was started in collaboration with 82 participating healthcare institutions across 25 European countries, using a well-established research network-the Paediatric Tuberculosis Network European Trials Group (ptbnet). This multinational, multicentre cohort study was performed during the first wave of the pandemic, between April 1 and April 24, 2020. Each participating country was allowed to continue further research individually encompassing brighter time limits and using the same methodology. We present here data of children hospitalised at Vilnius University Hospital Santaros Klinikos (VUH SK) during the first year of the pandemic.
Materials and methods: We included all paediatric patients with PCR confirmed SARS-CoV-2 infection who were hospitalised at VUH SK. The study was performed between March 12, 2020 and March 12, 2021. A standardised data collection spreadsheet was used to record epidemiological, clinical and treatment data.
Results: A total of 104 patients were included in the study. The median age of participants was 5 years (IQR 1.0-11.0, range 0-17 years). Males accounted for 50 (48%) of all patients. The average duration of hospitalisation was 3 days. Ten (9.6%) patients had pre-existing medical conditions. Among all hospitalised patients 16 (15%) were asymptomatic, 5 (4.8%) were treated in intensive care unit (ICU). The most common symptoms among COVID-19 patients were pyrexia 71 (68%) followed by upper respiratory tract infection 49 (47%) and gastrointestinal symptoms 33 (32%). Among the entire cohort only 3 (3%) patients required oxygen support, but none of them was started on continuous positive airway pressure (CPAP), mechanical ventilation or extracorporeal membrane oxygenation (ECMO). None of the patients admitted to ICU needed inotropic support. There was no fatal outcome.
Conclusions: Our data indicate that COVID-19 may affect children of any age. The COVID-19 disease was usually mild in hospitalized children and adolescents. The most common clinical findings of COVID-19 were pyrexia and symptoms of upper respiratory tract infection. Severe COVID-19 disease cases when oxygen support or treatment in ICU was required were very rare. No patient received antiviral drugs for Covid-19 treatment. There was no fatal outcome due to COVID-19 in our study population.
Įvadas: Nuo pat SARS-CoV-2 pandemijos pradžios Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, labai stigo duomenų apie klinikinę COVID-19 ligos išraišką ir jos baigtis vaikams. Pristatomas tyrimas buvo inicijuotas Vaikų tuberkuliozės tinklo (ptbnet) Europos tyrimų grupės ir atliktas bendradarbiaujant su kitais 82 medicinos centrais iš 25 skirtingų Europos valstybių. Šis tarptautinis multicentrinis tyrimas buvo vykdomas per pirmą pandemijos bangą, nuo 2020 metų balandžio 1 iki 24 dienos. Kiekvienas tyrime dalyvavęs centras turėjo teisę tęsti tyrimą pagal tą pačią metodologiją, pasirinkti individualų tyrimo laikotarpį. Straipsnyje pristatome duomenis apie COVID-19 liga sirgusius vaikus, kurie buvo hospitalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmaisiais pandemijos metais.
Medžiaga ir metodai: Į tyrimą buvo įtraukti visi vaikai, kuriems PGR metodu patvirtinta SARS-CoV-2 infekcija ir jie buvo hospitalizuoti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Tyrimas vykdytas vienerius metus – nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2021 m. kovo 12 d. Naudojant elektorinę duomenų anketą buvo renkami duomenys apie epidemiologinius, klinikinius ir vaikų gydymo ypatumus.
Rezultatai: Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 104 vaikai. Vidutinis vaikų amžius buvo 5 m. (IQR 1,0–11,0, ribos 0–17 m.). Iš visų dalyvių berniukų buvo 50 (48 %). Vidutinė hospitalizacijos trukmė – 3 dienos. Dešimt (9,6 %) pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. Iš visų hospitalizuotų pacientų 16 (15 %) buvo besimptomiai, 5 (4,8 %) buvo gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Dažniausiai pasitaikę klinikiniai COVID-19 simptomai buvo karščiavimas 71 (68 %), viršutinių kvėpavimo takų infekcijos 49 (47 %) bei virškinimo trakto pažeidimo požymiai 33 (32 %). Iš visų tiriamųjų 3 (3 %) pacientams reikėjo deguonies terapijos, tačiau nė vienam iš jų neprireikė nuolatinio teigiamo slėgio (CPAP) terapijos, dirbtinės plaučių ventiliacijos ar ekstrakorporinės oksigenacijos (ECMO). Nė vienam intensyvios terapijos skyriuje gydytam pacientui nereikėjo vazoaktyvių vaistų. Nebuvo registruota letalių baigčių.
Išvados: Mūsų duomenys rodo, kad COVID-19 liga gali sirgti įvairaus amžiaus vaikai. COVID-19 eiga hospitalizuotų vaikų dažniausiai buvo nesunki. Dažnai pasitaikę klinikiniai COVID-19 simptomai buvo karščiavimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Sunki COVID-19 eiga, kai reikėjo deguonies terapijos ar gydymo intensyvios terapijos skyriuje, pasitaikė labai retai. Nė vienam pacientui nebuvo skirta antivirusinių vaistų. Tyrimo kohortoje nebuvo registruota letalių baigčių.
Keywords: COVID-19; adolescents; children; hospitalisation.
Copyright © 2022 Inga Ivaškevičienė, Kamilė Donielaitė-Anisė, Virginija Žilinskaitė, Daiva Vaičiūnienė, Rimvydas Ivaškevičius. Published by Vilnius University Press.