Summary background: COVID-19 disease is a huge burden for society and healthcare specialists. As more information is gathered about this new disease, it becomes clear that it affects not only respiratory, but also cardiovascular system.
Materials and methods: The aim of this review is to analyse the information about myocardial injury caused by COVID-19 and overview treatment options for these patients in publications which were published in the last 5 years. The data for this overview were collected in the PubMed database. Full-text articles were used for analysis when their title, summary, or keywords matched the purpose of the review. Only publications published in English that appeared in the last 5 years were analysed. For the analysis 14 publications were selected and analysed.
Conclusion: COVID-19 infection could mimic ST-elevation myocardial infarction and it is crucial to differentiate the main cause and choose the appropriate treatment. Cardiovascular complications are related with poorer prognosis and higher mortality. This should be thoroughly considered by the healthcare specialists in order to choose appropriate treatment strategy. Patients with acute coronary syndrome (ACS) due to plaque rupture should receive dual antiplatelet therapy and full-dose anticoagulation if it is not contraindicated. Therefore, priority should be given to the acute coronary syndrome given the low evidence of new antiviral treatment effectiveness. Number of agents which are under investigation for COVID-19 may have interactions with oral antiplatelet drugs. Selected patients could receive immunosuppressive treatment as well as extracorporeal membrane oxygenation as a bridge to recovery.
Santrauka. Įvadas:: COVID-19 liga – didžiulė našta visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams. Vis daugėjant duomenų apie pačią ligą ir didėjant atliktų tyrimui skaičiui, matoma tendencija, kad SARS-CoV-2 tiesiogiai paveikia ne tik kvėpavimo sistemą, bet ir širdies ir kraujagyslių sistemą. Metodai:: šios apžvalgos tikslas – išanalizuoti informaciją apie COVID-19 sukeltą miokardo pažeidimą ir apžvelgti jį turinčių pacientų gydymo galimybes, analizuojant ne senesnes nei 5 metų publikacijas. Šios apžvalgos duomenys buvo renkami „PubMed“ duomenų bazėje. Analizei naudoti visateksčiai straipsniai, kurių pavadinimas, santrauka ar raktažodžiai atitiko apžvalgos tikslą. Analizuotos tik anglų kalba skelbtos publikacijos, pasirodžiusios ne vėliau nei prieš 5 metus. Analizei atrinkta ir išanalizuota 14 publikacijų. Išvados:: COVID-19 liga gali imituoti miokardo infarktą su ST-segmento pakilimu, todėl svarbu nustatyti pagrindinę priežastį ir tinkamai pasirinkti gydymo taktiką. Širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijos yra susijusios su prastesne prognoze ir didesniu mirtingumu. Atsižvelgdami į tai, sveikatos priežiūros specialistai turėtų apsvarstyti tinkamiausias pacientų gydymo galimybes. Pacientams, sergantiems ūminiu vainikinių arterijų sindromu, turėtų būti skiriama dviguba antiagregacinė terapija ir antikoaguliacija, jei nėra kontraindikacijų. Kuriami nauji specifiniai COVID-19 ligai gydyti skirti vaistai gali sąveikauti su geriamaisiais antiagregantais, todėl pirmenybė turėtų būti skiriama ūminiam vainikinių arterijų sindromo gydymui, atsižvelgiant į tai, kad kuriamų naujų vaistų veiksmingumas nėra iki galo įrodytas. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atskiroms populiacijoms galėtų būti taikomas imunosupresinis gydymas arba ekstrakorporinė membraninė oksigenacija kaip tiltas į pasveikimą.Raktažodžiai: koronavirusas, ūminis vainikinių arterijų sindromas, miokardo infarktas, gydymas.
Keywords: acute coronary syndrome; coronavirus; myocardial infarction; treatment.
Copyright © 2021 Audrė Alonderytė, Giedrius Navickas, Robertas Stasys Samalavičius, Pranas Šerpytis.