Summary background: The research provides comparative analysis of the burnout syndrome among medical students in Lithuania and Germany and determines relations between burnout and lifestyle, health complaints and seeking for psychological help.
Materials and methods: The research was conducted in April 2019 using an anonymous self-administered e-based questionnaire. The sample size was 261 medical students (age mean 20,5 ± 1,8, 46 males, 215 females): 131 from Vilnius University (VU), 67 from Lithuanian University of Health Science (LSMU) and 63 from Heidelberg University (HU), Germany. The 15 items MBI-SS scale was used to identify burnout syndrome among students (Cronbach α =0,74). Emotional exhaustion (>14), cynicism (>6), and professional efficacy (<23) scores were calculated for academic burnout. The participants were also asked additional questions related to lifestyle and well-being. Descriptive statistics were analysed using MS Office Excel, SPSS and R Commander, results were statistically significant when p<0,05.
Results: 51 (38,9%) VU, 25 (37,3%) LSMU and 10 (15,9%) HU students were ascertained as burnt-out (p=0,004). 76 (90,6%) respondents complained of feeling study induced mental stress (p=0,0002). Furthermore, 67 (77,9%) respondents indicated having a bad mood (p=0,043), 54 (62,7%) general weakness (p=0,024), 44 (51,1%) digestive problems (p=0,003). Sleep duration was strongly associated with burnout (p=0,002) with over half (n=51, 59,3%) of the burnout respondents sleeping <7 hours a day. 87 (33,3%) students considered consulting a psychologist, but only 24 (9,2%) reached out for help.
Conclusions: More than 1/3 of medical students in the research group had signs of burnout. The highest prevalence of burnout was among VU and lowest among HU students. Burnt-out respondents complained of mental stress, weakness, bad mood, digestive problems. The university studies and the duration of sleep can impact the occurrence of burnout syndrome. Only every forth student, willing to consult a psychologist, sought assistance.
Santrauka.: Įvadas.: Tai Lietuvos ir Vokietijos medicinos studentų perdegimo tyrimas, kuriame pateikiama lyginamoji analizė, nagrinėjamos perdegimo sindromo ir gyvenimo būdo, nusiskundimų sveikata ir psichologinės pagalbos sąsajos. Metodika.: Tyrimas atliktas 2019 metų balandžio mėn. taikant anoniminės anketinės apklausos internete metodą. Tiriamųjų grupę sudarė 261 (amžiaus vidurkis 20,5 ± 1,8, 46 vyrai, 215 moterų) tiriamasis – I–VI kurso medicinos studentai iš Lietuvos ir Vokietijos universitetų: 131 Vilniaus universiteto (VU), 67 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir 63 Heidelbergo universiteto (HU) medicinos studentai. Perdegimo sindromui nustatyti buvo panaudota speciali 15 teiginių MBI-SS skalė (studentams adaptuota Maslach perdegimo skalė, angl. – Maslach Burnout Inventory-Student Survey) (Cronbach α=0,74). Akademiniam perdegimui įvertinti buvo apskaičiuoti emocinio išsekimo (>14), cinizmo (>6) bei profesinio veiksmingumo (<23) balai. Taip pat dalyviams buvo užduota papildomų klausimų, susijusių su gyvensena ir savijauta. Surinkti duomenys apdoroti MS Office Excel, SPSS bei statistine R Commander programa. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p reikšmė <0,05. Rezultatai.: 51 (38,9%) VU, 25 (37,3%) LSMU ir 10 (15,9%) HU studentų buvo nustatytas akademinis perdegimas įvertinus emocinio išsekimo, cinizmo bei profesinio veiksmingumo balus (p=0,004). Net 76 (90,6%) perdegimą patyrę respondentai skundėsi dėl studijų išgyvenama nervine įtampa (p=0,0002), 67 (77,9%) bloga nuotaika (p=0,043), 54 (62,7%) bendru silpnumu (p=0,024), 44 (51,1%) – virškinimo sutrikimais (p=0,003). Nustatytas statistiškai reikšmingas perdegimo ir miego trukmės ryšys (p=0,002). Daugiau nei pusė (n=51, 59,3%) respondentų, kuriems būdingas akademinis perdegimas, miega mažiau nei septynias valandas. 87 (33,3%) tyrime tyrime dalyvavę studentai būtų linkę pasikonsultuoti su psichologu, tačiau tik 24 (9,2%) kreipėsi pagalbos. Išvados.: Akademinis perdegimas nustatytas daugiau nei trečdaliui tyrimo respondentų. Akademinis perdegimas plačiausiai paplitęs tarp VU, mažiausiai – tarp Vokietijos HU medicinos fakultetų studentų. Dauguma respondentų, kuriems nustatytas akademinis perdegimas, skudėsi patiriantys nervinę įtampą, bendrą silpnumą, blogą nuotaiką, virškinimo sutrikimus. Galima daryti prielaidą, kad universitetas ir miego trukmė lemia akademinio perdegimo atsiradimą. Maždaug tik kas ketvirtas studentas, kuris būtų linkęs konsultuotis su psichologu, kreipiasi pagalbos.Raktažodžiai: perdegimas, medicinos studentai, stresas.
Keywords: burnout; medical students; stress.
Copyright © 2020 Ieva Rudinskaitė, Eglė Mačiūtė, Giedrė Gudžiūnaitė, Greta Gerulaitytė.