Introduction and objectives: Basal cell carcinoma is the most common locally invasive malignant epidermal neoplasm in humans and its incidence has increased over the last decades worldwide, especially among the Caucasian population. Basal cell carcinoma accounts for about 75% of all skin cancers. Incidence data on basal cell carcinoma is sparse because traditional cancer registries often do not register these tumours. In Lithuania, patients with skin cancer and melanoma were traditionally treated in centralized oncological institutes. From 2006, the Centre of Dermatovenereology at Vilnius University Hospital Santaros Klinikos (Vilnius, Lithuania) provides modern diagnostic and treatment facilities to oncodermatological patients. The objective of the study was to evaluate epidemiological and clinical data of basal cell carcinoma at the Centre of Dermatovenereology during the last 15 years.
Materials and methods: Medical documentation of the cases of histologically-proven basal cell carcinoma diagnosed between 2000 and 2015 was analyzed. Epidemiological and clinical evaluation according to the patients' age, sex, and place of residence, as well as tumour localization, its histological type, and treatment options was performed.
Results: After the skin lesion biopsy and histopathological examination, a total of 847 basal cell carcinomas were confirmed to 782 patients. During the study period, the total annual number of newly diagnosed basal cell carcinomas rose steadily in our centre: 2.7% between 2000 and 2003, 6.5% between 2004 and 2006, 13.6% between 2007 and 2009, 27.6% between 2010 and 2012, and 49.6% between 2013 and 2015. The biggest part of patients (28.4%) were 70-79 years old, 4.6% - younger than 40, 7.3% - 40-49, 17.1% - 50-59, 27.2% - 60-69, 14.1% - 80-89, and 1.3% ≥90 years old. The average patient age was 66.0 (±13.6). Of these patients, 62.0% were female and 38.0% male; 63.6% were from the capital city, 18.3% from other cities, and 18.2% from rural areas. Basal cell carcinomas occurred most often in the face region 49.0%, followed by the trunk - 29.4%, the scalp and neck - 10.9%, arms and legs - 7.7%, in 2.9% location was not specified and the whole body - 0.1%. The predominant histological type of basal cell carcinomas was nodular (60.6%), other diagnosed types were superficial (22.9%), infiltrative/morpheaform (8.0%), mixed nodular and infiltrative (1.7%), pigmented (0.2%), rare types (micronodular, infundibulocystic, ductal and mixed) - 0.6%; the type was not specified in 6.0% of cases. Nodular, superficial, and infiltrative types were the most common morphological types in all body sites: respectively, in the face - 67.5%, 12.5%, 9.4%; in the scalp and neck region - 77.2%, 14.1%, 5.4%; in the trunk - 49.8%, 37.3%, 7.2%; in extremities - 41.5%, 43.1%, 7.7%. The nodular type was more common among the elderly and its incidence increased with age (p = 0.009), meanwhile, superficial basal cell carcinomas prevailed among younger patients (<40 years), and its incidence decreased with age (p < 0.001). Also, the nodular type was usually found in the areas of the face (p < 0.001) and the scalp and neck (p = 0.045), and the superficial type - in the areas of the trunk (p < 0.001) and extremities, specifically in the hand (p = 0.022). Basal cell carcinomas were mostly treated with surgical excision (79.6%), photodynamic therapy (5.5%; in our centre, this treatment option is available from 2007), and other/combined methods (14.9%).
Conclusions: The results showed that the number of newly diagnosed basal cell carcinomas increased continuously between 2000 and 2015. Basal cell carcinomas in our centre occurred most often among the patients aged 70-79 years. This tumour was more often diagnosed in female than male patients. Most of basal cell carcinomas were located on the chronically sun-exposed skin, such as the face region, and were of the nodular histological type, which is more common among the elderly, while the superficial type is more prevalent among younger patients. The most commonly used treatment option for basal cell carcinoma was surgical excision. Acknowledgment of the tendency of the rising number of basal cell carcinomas, healthcare resources, highlights the need for an effective skin cancer prevention strategy in Lithuania.
SantraukaĮvadas ir tikslai. Bazalinių ląstelių karcinoma – dažniausiai diagnozuojama lokaliai invazyvi piktybinė epiderminė neoplazija. Pastaraisiais dešimtmečiais stebimas didėjantis sergamumas bazalinių ląstelių karcinoma, ypač europidų populiacijoje. Šis navikas sudaro beveik 75 % visų diagnozuojamų odos vėžio atvejų. Vis dėlto duomenys apie bazalinių ląstelių karcinomos paplitimą yra nepakankami, nes šis navikas dažnai nėra įtraukiamas į įprastinius vėžio ligos registrus. Lietuvoje pacientai, sergantys odos vėžiu, ilgą laiką buvo gydomi centralizuotose onkologijos institucijose. Nuo 2006 m. onkodermatologiniams pacientams Vilniaus universiteto Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre yra teikiamos šiuolaikiškos diagnostinės ir gydymo paslaugos. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti bazalinių ląstelių karcinomos epidemiologinius ir klinikinius duomenis, surinktus Dermatovenerologijos centre 2000–2015 metais. Metodika. Analizuota 2000–2015 m. diagnozuotų histologiškai patvirtintų bazalinių ląstelių karcinomos atvejų medicininė dokumentacija. Atliktas epidemiologinis ir klinikinis duomenų, apimančių pacientų amžių, lytį, gyvenamąją vietą bei naviko lokalizaciją, histologinį tipą ir gydymą, vertinimas.Rezultatai. Atlikus ištirtų odos darinių biopsijas ir histopatologinius tyrimus, 782 pacientams patvirtinti 847 bazalinių ląstelių karcinomos atvejai. Tyrimo laikotarpiu Dermatovenerologijos centre naujai diagnozuojamų bazalinių ląstelių karcinomų skaičius kasmet augo: 2000–2003 m. sudarė 2,7 % visų atvejų, 2004–2006 m. – 6,5 %, 2007–2009 m. – 13,6 %, 2010–2012 m. – 27,6 %, 2013–2015 m. – 49,6 %. Didžiąją dalį pacientų (28,4 %) sudarė 70–79 metų sulaukę asmenys, 4,6 % – jaunesni negu 40 metų, 7,3 % – 40–49 metų, 17,1 % – 50–59 metų, 27,2 % – 60–69 metų, 14,1 % – 80–89 metų ir 1,3 % – vyresni negu 90 metų asmenys. Nustatytas vidutinis pacientų amžius – 66,0 (±13,6) metai. 62,0 % pacientų sudarė moterys, 38,0 % – vyrai. 63,6 % buvo atvykę iš sostinės, 18,3 % – iš kitų miestų, 18,2 % – iš provincijos. Dažniausios bazalinių ląstelių karcinomos pasireiškimo lokalizacijos buvo: veidas – 49,0 %, liemens sritis – 29,4 %, skalpo ir kaklo sritis – 10,9 %, galūnės – 7,7 %, 2,9 % atvejų lokalizacija buvo nepatikslinta, 0,1 % sudarė visame kūne pasireiškusios bazalinių ląstelių karcinomos. Nustatytas vyraujantis mazginis bazalinių ląstelių karcinomos tipas sudarė 60,6 % atvejų, paviršinis – 22,9 %, infiltracinis / sklerozuojantis (morphea) – 8,0 %, mišrus mazginis infiltracinis – 1,7 %, pigmentinis – 0,2 %, kiti retesni tipai (mikronodulinis, infundibulocistinis, duktalinis (latakinis) ir mišrus) – 0,6 %, nepatikslintas tipas – 6,0 % atvejų. Mazginis, paviršinis ir infiltracinis buvo dažniausi morfologiniai bazalinių ląstelių karcinomos tipai, nustatomi visose kūno lokalizacijose: veido srityje siekė atitinkamai 67,5 %, 12,5 %, 9,4 % nustatytų atvejų, skalpo ir kaklo srityse – 77,2 %, 14,1 %, 5,4 %, liemens srityje – 49,8 %, 37,3 %, 7,2 %, galūnėse – 41,5 %, 43,1 %, 7,7 %. Mazginis tipas dažniau diagnozuotas senyvo amžiaus pacientams, nustatytas ryšys tarp mazginės bazalinių ląstelių karcinomos išsivystymo ir vyresnio amžiaus (p = 0,009). Paviršinė bazalinių ląstelių karcinoma dažniau diagnozuota jauniems pacientams (iki 40 metų), o kuo žmogus vyresnis, tuo šios ligos atvejų nustatoma mažiau (p < 0,001). Mazginis tipas dažniausiai nustatytas veido (p < 0,001) bei skalpo ir kaklo (p = 0,045) srityse, paviršinis tipas – liemens (p < 0,001) ir galūnių srityse, dažniau rankų odoje (p = 0,022). Daugiausia nustatytų bazalinių ląstelių karcinomos atvejų buvo taikomas chirurginis šalinimas (79,6 %), fotodinaminė terapija (centre šis gydymo metodas taikomas nuo 2007 m.) – 5,5 % atvejų ir kiti gydymo metodai – 14,9 % atvejų.Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad naujai diagnozuotų bazalinių ląstelių karcinomų skaičius 2000– 2015 m. nuolat augo. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre dažniausiai diagnozuojamos bazalinių ląstelių karcinomos buvo 70–79 metų pacientams. Šis navikas dažniau nustatytas moterims negu vyrams. Dauguma bazalinių ląstelių karcinomų nustatytos ilgalaikį saulės poveikį patiriančiose kūno srityse, tokiose kaip veidas. Mazginis tipas yra dažnesnis tarp senyvo amžiaus pacientų, o paviršinis – būdingas jaunesnio amžiaus asmenims. Dažniausiai taikomas bazalinių ląstelių karcinomos gydymas buvo chirurginis naviko šalinimas. Tyrimu patvirtinamas augantis nustatomų bazalinių ląstelių karcinomų skaičius. Ši tendencija reikalauja didelių sveikatos apsaugos sistemos išteklių, atskleidžiamas augantis veiksmingos odos vėžio prevencijos strategijos poreikis Lietuvoje.Raktažodžiai: odos, vėžys, bazalinių, ląstelių, karcinoma, epiderminė, neoplazija, onkodermatologija, histopatologija, epidemiologija, Lietuva.
Keywords: Lithuania; basal; cancer; carcinoma; cell; epidemiology; epidermal; histopathology; neoplasm; oncodermatology; skin.