Heterogeneity of nutritional habits of Lithuanian ethnolinguistic groups: population-based study

Acta Med Litu. 2016;23(2):63-72. doi: 10.6001/actamedica.v23i2.3323.

Abstract

Background: Lithuania is a Northern European country consisting of two main ethnolinguistic groups: Samogitians and Highlanders. The objective of the paper is to investigate differences in nutritional habits of 18-65-year-old Lithuanians living in different ethnolinguistic regions.

Materials and methods: A representative, population-based, random sample of the 18-65-year-old ethnic Lithuanian population was interviewed from 17 December 2008 to 20 May 2013. Lithuanians living in their ethnolinguistic region for at least three generations were included (n = 1,133). We analysed responses to 12 questions about nutritional habits of respondents. For the univariate analysis, we applied the chi-squared test. For the clusterisation of the survey questions, we employed a multiple correspondence analysis (MCA).

Results: Comparing Samogitians' and Highlanders' responses according to their gender, education, and place of residence, we observed more often significant differences (p < 0.05) for the urban population, respondents without higher education, and women. The nutrition of Highlanders was more consistent with national and WHO nutritional recommendations. Significant differences were obtained in the consumption of fish (p = 1.9 · 10-12), milk (p = 1.8 · 10-4) and grain products (p = 0.01). MCA revealed that all questions fall into three groups with a different composition for Samogitians and Highlanders. We failed to demonstrate the impact of different nutritional habits on the body mass index.

Conclusions: According to the univariate and multivariate analysis, the nutritional habits of Lithuanian ethnolinguistic regions are heterogeneous. Dependency on an ethnolinguistic region might be considered an important factor for the preparation of appropriate health and nutrition education and disease prevention programmes. The issue of excess weight remains equally important for both ethnolinguistic groups.

Santrauka Darbo tikslas. Palyginti 18–65 metų amžiaus etninių žemaičių ir etninių aukštaičių mitybos įpročius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. buvo apklausta reprezentatyvi, atsitiktinė 18–65 metų amžiaus 1 133 etninių lietuvių imtis. Tyrime dalyvavo lietuviai, kurių mažiausia trys giminės kartos gyveno viename iš Lietuvos etnolingvistinių regionų: Žemaitijoje arba Aukštaitijoje. Šiame straipsnyje analizuojami respondentų atsakymai į 12 klausimų apie jų mitybos įpročius. Respondentų grupių palyginimui buvo naudojamas Chi kvadratų kriterijus. Etnolingvistinių grupių atsakymai analizuoti daugiamatės atitikties kriterijumi. Tyrimo rezultatai. Daugiausia statistiškai reikšmingų (p < 0,05) žemaičių ir aukštaičių mitybos įpročių skirtumų nustatyta tarp miesto gyventojų, aukštojo išsilavinimo neturinčiųjų respondentų bei moterų. Aukštaičių mityba labiau atitiko nacionalines ir Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas. Reikšmingiausiai skyrėsi žuvies (p = 1,9 · 10–12), pieno (p = 1,8 · 10–4) ir grūdinių produktų (p = 0,01) vartojimas. Daugiamatės atitikties analizė parodė, kad abiejų etnolingvistinių grupių mitybos įpročiai pasiskirsto į tris grupes ir skiriasi tarp žemaičių ir aukštaičių. Nepaisant minėtų etnolingvistinių grupių mitybos įpročių skirtumų, statistiškai reikšmingų kūno masės indekso skirtumų nenustatyta. Išvados. Mitybos įpročiai skirtinguose Lietuvos etnolingvistiniuose regionuose reikšmingai skiriasi. Priklausymas skirtingiems etnolingvistiniams regionams gali būti laikomas svarbiu veiksniu rengiant atitinkamas sveikatinančios mitybos ugdymo bei ligų prevencijos programas. Antsvorio problema išlieka vienodai svarbi abiejuose etnolingvistiniuose regionuose. Raktažodžiai: mityba, gyvensena, antsvoris, socialiniai sveikatos determinantai, lietuvių populiacija, visuomenės sveikata.

Santrauka Darbo tikslas. Palyginti 18–65 metų amžiaus etninių žemaičių ir etninių aukštaičių mitybos įpročius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gegužės 20 d. buvo apklausta reprezentatyvi, atsitiktinė 18–65 metų amžiaus 1 133 etninių lietuvių imtis. Tyrime dalyvavo lietuviai, kurių mažiausia trys giminės kartos gyveno viename iš Lietuvos etnolingvistinių regionų: Žemaitijoje arba Aukštaitijoje. Šiame straipsnyje analizuojami respondentų atsakymai į 12 klausimų apie jų mitybos įpročius. Respondentų grupių palyginimui buvo naudojamas Chi kvadratų kriterijus. Etnolingvistinių grupių atsakymai analizuoti daugiamatės atitikties kriterijumi. Tyrimo rezultatai. Daugiausia statistiškai reikšmingų (p < 0,05) žemaičių ir aukštaičių mitybos įpročių skirtumų nustatyta tarp miesto gyventojų, aukštojo išsilavinimo neturinčiųjų respondentų bei moterų. Aukštaičių mityba labiau atitiko nacionalines ir Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos rekomendacijas. Reikšmingiausiai skyrėsi žuvies (p = 1,9 · 10–12), pieno (p = 1,8 · 10–4) ir grūdinių produktų (p = 0,01) vartojimas. Daugiamatės atitikties analizė parodė, kad abiejų etnolingvistinių grupių mitybos įpročiai pasiskirsto į tris grupes ir skiriasi tarp žemaičių ir aukštaičių. Nepaisant minėtų etnolingvistinių grupių mitybos įpročių skirtumų, statistiškai reikšmingų kūno masės indekso skirtumų nenustatyta. Išvados. Mitybos įpročiai skirtinguose Lietuvos etnolingvistiniuose regionuose reikšmingai skiriasi. Priklausymas skirtingiems etnolingvistiniams regionams gali būti laikomas svarbiu veiksniu rengiant atitinkamas sveikatinančios mitybos ugdymo bei ligų prevencijos programas. Antsvorio problema išlieka vienodai svarbi abiejuose etnolingvistiniuose regionuose. Raktažodžiai: mityba, gyvensena, antsvoris, socialiniai sveikatos determinantai, lietuvių populiacija, visuomenės sveikata.

Keywords: Lithuanian population; life style; nutrition; overweight; public health; social determinants of health.